Slalomralis 2013

Pirmosios Slalomralio varžybos vyko 2013 balandžio 14 d. Dūkštos upėje, Vilniaus rajone. Jos pritraukė beveik 100 ekstremalaus baidarių turizmo mėgėjų iš visos Lietuvos. Dėl saugumo sumetimų startuoti buvo leista 49. Tarp dalyvių buvo ir keturios merginos. Taip pat nestigo ir žiūrovų, norėjusių pasigrožėti šiuo renginiu. Varžybų data pasirodė esanti puikiai parinkta, nes kaip tik sutapo su pačiu potvynio piku ir upės tėkmė atitiko 2 ar 2+ sudėtingumo kategoriją. Nors dėl tikslios kategorijos ir buvo ginčijamasi dar ilgai po varžybų, tačiau visi sutiko, kad tokių „kalnų“ upių Lietuvoje pasitaiko tikrai ne kiekvienais metais. Tai turbūt galėtų patvirtinti ir 14 dalyvių nepajėgusių įveikti trasos arba finišavusių be laivų ir irklų. Varžybos vyko Dūkštos upės atkarpoje tarp Bradeliškių ir Karmazinų piliakalnių. Bendras trasos ilgis – du kilometrai (iš kurių, anot dalyvių, net 80% buvo kunkuliuojantis vanduo). Iš jų – trys šimtai metrų sraunioje atkarpoje ties Bradeliškių vandens malūnu. Ten reikėjo įveikti 6 virš vandens kabančius vartus, už kurių praleidimą buvo skiriami baudos taškai. Įveikus atkarpą su vartais, plaukimas buvo tęsiamas sraunia Dūkštos žemupio atkarpa su natūraliomis kliūtimis. Trasoje netrūko akmenų, medžių užvartų, rėvų, šiekštų, bebrų užtvankų ir kitų panašių gamtos kliūčių. Buvo rungtyniaujama atskirose vyrų ir moterų įskaitose ir buvo leidžiama plaukti bet kokiomis vienvietėmis plaukimo priemonėmis. Kiekvienas dalyvis galėjo startuoti tik po vieną kartą. Sparčiausiai trasą tarp vyrų įveikė Simantas Mažeikis (8 min 47 s, be baudos taškų), greičiausia moterų įskaitoje buvo Irma Jazdauskaitė (10 min 36 s + 6min baudų). Laimėtojus pradžiugino vertingi „Upių labirinto“, bendrovių „Armijai ir civiliams“, „Ditmos projektų ir ko“, žurnalo „Kelionės ir pramogos“, „Vilnius Challenge“, Klajūnų klubo, Liberalų sąjūdžio, klubo „New York“ ir Neries regioninio parko direkcijos įsteigti prizai. Iš visų 49 dalyvių, tik 3 dalyviams pavyko įveikti trasą be nei vieno baudos taško (tai yra buvo paimti visi 6 vartai, nepaliečiant nei vienos kartelės). Už vienų vartų praleidimą buvo skiriamos net 3 minutės baudos taškų, daugeliui plaukikų teko smarkiai pavargti irkluojanti prieš srovę kad sugrįžtų prie praleistų vartų. Stebintiems varžybas nuo kranto, taip pat netrūko įspūdžių. Varžybų eigoje vis daugėjo ant šakų pakibusių laivų bei iš upės bandančių išsikapstyti baidarininkų, kurie labai džiaugėsi nuo kranto ištiesta ranka. Dažnas renginio dalyvis sakė, kad tai buvo puikus renginys visiems į jį susirinkusiems tiek dėl dalyvių gausos, tiek dėl gero organizatorių darbo, tiek dėl neįtikėtinai aukšto vandens lygio. Kaip kad nutarė varžybų svečiai iš Žemaitijos: „Iš tikrųjų, buvo verta trenktis tokį kelią“. Tikimės, jog tai taps kasmetine tradicija, kuri ir toliau suburs ekstremalaus vandens turizmo mėgėjus iš visos Lietuvos.